graižas

graĩžas sm. (4) 1. Mrj, Kpč, Pns rėčio (sieto) krijus, šonai: To sieto visas dugnas išplyšo, tik graĩžas liko Vs. Sietas dar būtų geras, tik graižas trūkęs Lp. Aš irgi rėtį padarytau, tik graĩžo nemokėtau išlenkt Lš. Ot pyragas, kap graižè keptas (apvalus ir didelis) Kb. 2. Mrj būgno krijus (ta dalis, ant kurios tempia odą). 3. Ukm siūlų vejamasis krijus, reketys: Susuk siūlus ant graĩžo Dl. Šiandien siūlus vysim ant graiželio Dl. 4. arpo reketys su sparniukais, kur vėją varo: Graĩžas nebesisuka Dl. 5. girnų skrynia: Primaliau pilną graĩžą miltų Brt. 6. medinės trobos sienos, tik suręstos, dar neįrengus vidaus, rentinys: Pirkios graižą pardavė rš. 7. kepurės lankas: Nors kepurė pakulinė, bet graĩžas šilkais siūtas Švn. 8. skrybėlės kraštas: Nuo skrybėlės graĩžo ėmė lietus bėgt už kaklo Brt. 9. lėkštės kraštas, atlašesnioji dalis: Man pilnos lėkštės nepilk, tik iki graižiùko Rs. 10. žibalinės lempos gaubtas: Nuimk graĩžą, kad į visą stubą būt šviesu Gs. 11. lankas: Nuo statinės graižaĩ triokšt! Alk. | Graižas tas, kur perjuosta sfera, – pusiauju astronomai jį vadina rš. 12. Auk javų pėdo ryšys, grįžtė. 13. vežimo pirmagalyje ant ašies lankas, ant kurio slankioja krėslas (lopšys): Atitaisyk graĩžą, paėmęs kirvį: viena pusė sulenkta Mrj. 14. Mrj, Vv indo viršaus kraštas, pataisytas taip, kad viršelis geriau užsivožtų. 15. Prn, Klvr, Smn pintas lenktais kraštais dangtis duonkubiliui dengti: Uždenk duonkubilį graižù, kad duona kiltų Klvr. Uždėk ant duonos graĩžą Alk. 16. griežinys; skridinys, skritulys; ritinys: Tai atpjauk to kručko graižą! Pjv. Duok morkos graižẽlį Vv. | Tai rąstelis – graižo (nupjauto ritinio) aršina storio! Vlk. | prk.: Pakilo raudonas saulės graižas rš. 17. bot. tokia žiedyno forma: Žiediniai graižai yra tipingi daugeliui graižažiedžių šeimos augalų rš. 18. (neol.) monetos skritulėlio kraštas: Monetos graižas kartais būna lygus, o kai kada jame būna įrašas – koks nors šūkis rš.